2017 m. liepos mėn. 20 d.

Du-evaldui

Namai
0

Į lauką šunį vedate ir per lietų? Veterinarė turi jums patarimą

Į lauką šunį vedate ir per lietų? Veterinarė turi jums patarimą

Turbūt ne kartą teko stovėti ir raginti savo keturkojį išlįsti iš laiptinės pro duris, kai lyja lietus. Ir kaip tik tada nevadinate savo keturkojų draugų, ir kokių tik pažadų neprižadate, ir geruoju ir bloguoju, pasitelkiate visus savo kerus bandydami įtikinti savo šunį, kad lietus yra viso labo tik lietus, o atlikti reikalus reikia bet kokiu oru. Kaip teigia veterinarijos dr. Bonnie Beaver, Teksaso A&M Universiteto profesorė, šunims yra lygiai taip pat nemalonu sušlapti, kaip ir mums gali sukelti nemalonius pojūčius krentantys lašai ant kūno. Kaip pripratinti savo šunį nebijoti lietaus? Profesorė B. Beaver siūlo keletą kovos su nemeile lietui būdų. Eikite pasivaikščioti su šunimi pririštu už pavadėlio. Pasiimkite didelį skėtį, kuris uždengtų ir jus, ir jūsų augintinį. Naudokite paskatinamuosius žodžius ar frazes, kurios jūsų šuniui reiškia pagyrimą. Apdovanokite savo šunį skanėstu ar pagiriamuoju žodžiu, kai tik šis sutinka išeiti į lauką.

Apsižvalgykite ir akimis suraskite vietas, kurios yra saugios nuo lietaus: po medžiais, po stogeliais. Šuo turėtų jaustis žymiai ramiau, kai kojos mažiau šlampa ir ant galvos niekas nelaša. Visada pagirkite arba duokite skanėstą, kai užduotis atliekama teisingai. Pagaminkite dėžutę-tualetą jei turite dengtą terasą. Norint išmokyti savo šunį daryti į dėžutę, reikės į ją pirmiausiai atnešti kitų šunų šlapimo kvapo. Atminkite, kad, galite keistai atrodyti, kai parke kapstysite po smėliuką su šuns šlapimu. Niekada nepalikite šuns vieno susitvarkyti su savo baimėmis. Kaip teigia profesorė Beaver, tai viena didžiausių klaidų, kurias daro šunų šeimininkai. Vienintelis teisingas kelias – eiti kartu į lauką ir atkentėti tą lietų. Aprenkite šunį lietpalčiu. Profesorė primena, kad būtent galva yra ta vieta, kurios augintiniai nenori sušlapti labiausiai. Ar šuniui reikia lietpalčio ir kaip išsirinkti? Dažnai maudyti galima ne visų šunų veislių atstovus. Tačiau purvas, nepriklausomai, nuo veislės limpa vienodai visiems. Pavyzdžiui, šunis tokių veislių, kaip Kerno ar Norvidžo terjerai, rekomenduojama maudyti, kiek įmanoma rečiau, t.y. kartą du per metus. Nuostabu, kad Vakarų Škotijos baltųjų terjerų maudymas negali būti dažnesnis nei kartas per mėnesį. Tad kaip išsaugoti jų baltą kailį per pasivaikščiojimus lietuje? „Man patinka, kad grįžus iš lauko, tereikia nuplauti pėdutes, visas baltas kailis lieka baltas, nes jį saugo lietpaltis,” – sako lietpalčių šunims kūrėja ir du šunis namuose auginanti Rima. Aprengtas lietpalčiu, šuo gali nekeldamas siaubo šeimininkams net smagiai pasivolioti ir atsipalaidavęs pasidūkti. Šuo greitai įvertina, kad po šių linksmybių grįžus namo, jam negresia maudymosi “bausmė”. Svarbiausi kriterijai, anot „CiuCiu“ lietpalčių kūrėjos, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis lietaus rūbą savo augintiniui, šuns gerovė ir komfortas. Tai gali užtikrinti pagal šuns išmatavimus bei sudėjimą pritaikytas rūbo sukirpimas ir kokybiškas, nešiugždantis, kvėpuojantis, bet vandeniui atsparus audinys. Lietpaltis turėtų būti patogus, visų antra – praktiškas, ir paskutinis, ne mažiau svarbus aspektas – skoningas. Niekada nenorėjau iš šuns padaryti visus aplink juokinančio klouno ar sunkiai judančio roboto. Mano šunys man – vaikai ir, kai kuriu, pirmiausiai kuriu jiems”. Labai dažnai vandeniui atsparūs audiniai turi nemalonų šiugždesį judant. Galbūt to nepastebime, kai vilkime savo striukes, tačiau, kaip žinote, šuns klausa yra daug jautresnė ne žmogaus. Šuo gali iš keturis kartus toliau išgirsti nei žmogus su normalia klausa. Labai dažnai šunų šeimininkai pabandę jautresnį ar baikštesnį šuniuką aprengti šiugždančiu lietpalčiu, nutaria, kad lietpaltis jo šuniui netinka.

“Rinkdamasi audinius savo lietpalčiams, pirmiausiai juos susiskirstau pagal audinio tylumo faktorių. Nenuostabu, kad tylesni audiniai dažnai būna brangesni už kitus. Toliau seka eilė kitų kriterijų, kuriuos išgirdę audinių gamintojai dažnai netenka žado ir klausia, ar tikrai tiek reikalavimų keliama šuns aprangai”, – tikino Rima. Skleiskite geras emocijas patys Šunys lengvai prisitaiko prie mūsų gyvenimo, jie gyvena panašiu ritmu: miega, būna aktyvūs, žino, kada laikas ėsti. Kadangi žmogus šuniui yra bandos lyderis, šuo pasikliauna juo veikiamas lyderio kūno kalbos ir skleidžiamų emocijų. Neabejotinai jūsų gera nuotaika paveiks ir šuns emocinę būseną. Tad būkite lyderis savo augintiniui ir parodykite, kad pasivaikščiojimai lietuje yra tokie pat smagūs kaip ir geru oru. Kad lengviau būtų pakelti sau nuotaiką, pabandykite įsigyti lietaus rūbus, kurie jus džiugintų, ne šiaip beformius polietileno maišus. Pasimatuokite geltonus aulinius, išsirinkite patį pačiausią skėtį, įsigykite lietpaltį, apie kurį svajojote visa gyvenimą – dabar tikrai verta, juk lyja kone kasdien. Pasirinkite pasivaikščiojimo vietą Kaip ir apranga, taip ir pasivaikščiojimų vieta yra labai svarbi tiek jūsų, tiek jūsų augintinio emocinei būsenai. Gal būt reikėtų pasvarstyti, ar ne geriau lietingus pasivaikščiojimus daryti ten, kur jūsų šuo turi daugiausiai gerų prisiminimų. Gal tai parkas, kuriame dažnai sutinkate kitų keturkojų, gal pieva ar pakrantė, kur seilė tįsta žiūrint į paukščius. Atkreipkite dėmesį, kur jums patogiau vaikštinėti per lietų – per žolę, takeliais, miške, šaligatviais. Gal jums svarbu, kad šuo kuo mažiau išsipurvintų. Pasiruoškite automobilį Jei pasivaikščioti keliausite toliau nuo namų automobiliu, iš anksto pasirūpinkite apsauga automobilio sėdynėms. Pagalvokite, kaip malonu, šunį įleisti į automobilį tiesiai iš parko, nesibaiminant, kad jis gali ištepti sėdynes. O jis tai tikrai padarys, jei iš anksto nepasirūpinsite jų apsauga. Turėkite visada su savimi rankšluostį ir nušluostykite savo augintinį kiek įmanoma, kad jis purtydamasis neaptaškyti jūsų ir viso automobilio interjero. Grįžus iš pasivaikščiojimu, jums reikės tik išimti sėdynių apsaugas, galbūt reikės jas išskalbti. Įsivaizduokite kaip bus gera kitą rytą, kai susiruoškite keliauti į darbą ir prisiminsite, kad vakar vežėtės šlapią šunį, o ant sėdynių nė dėmelės.

Parengė Rima Kasnauskytė

lrytas.lt inf.

 

Dalintis:
  • googleplus
  • linkedin

Yra 0 komentarų

Palikite komentarą

Norite pareikšti savo nuomonę?
Parašykite atsakymą!