Šiais laikais namo statybos ir pridavimas kelia labai daug klausimų, galbūt net rūpesčių, žinoma, kurie malonūs, kadangi galiausiai reiškia svajonių būsto turėjimą. Gana daug laiko sugaištama ruošiant dokumentaciją. Juk svarbu, kad viskas būtų atlikta tinkamai ir tuo pačiu įžengus į savo namus – bus galima maksimaliai atsipalaiduoti dėl smulkmenų atlikimo.
Vienas svarbiausių – energetinio naudingumo sertifikatas, kuris yra būtinas visuose, šiais laikais statomuose namuose. Dokumentas dažnai reikalingas ir siekiant parduoti būstą, tad jokio skirtumo – kurių metu jis statybos ir tuo pačiu kokia jo klasė.
O kokiais dar atvejais energetinio naudingumo sertifikatas yra reikalingas?
-
Kuomet baigiama naujo objekto arba jo dalies statybos.
Statybos įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje nusakoma, kad baigus statybas reikalingas sertifikatas, kuris įrodo, kad NT atitinka tam tikrą klasę. Šiuo metu tai yra A++. Žinoma, energetinio naudingumo sertifikatas yra išduodamas patyrusių, šio tipo sferoje dirbančių ekspertų, kurie ir atlieka vertinimą.
-
Tada, kai užbaigiama tam tikros dalies arba viso būsto rekonstrukcija.
Taip pat šis dokumentas reikalingas ir po rekonstrukcijos. Būtinas tuomet, kai rekonstruojama dalis sudaro daugiau nei 25 % būsto vertės. Vertinamos inžinerinės bei fizikinės būsto savybės, nustatoma vertė, kuri oficialiai pagrindžiama dokumentais. Dažniausiai vertinamas atliekamas tuomet, kai jau pilnai pabaigiama rekonstrukcija, o ne jos kurio nors etapo metu.
-
Tuomet, kai būstas yra parduodamas arba išnuomojamas (arba jo dalis).
Kaip jau minėjome, dokumentas gali būti reikalingas ir tokiu atveju, kai būstas yra parduodamas arba išnuomojamas. Ir jokio skirtumo – kokia yra jo vertė. Tai padeda pirkėjams kur kas paprasčiau įsivertinti būsto klasę ir tuo pačiu nuspręsti – ar verta įsigyti. Juk kuo klasė yra žemesnė – tuo išlaikymo kaštai bus didesni, galiausiai, toks būstas bus neekologiškas.
-
Didelių objektų vertinimui.
Įstatymas nusako, kad energetinio naudingumo sertifikatas taip pat reikalingas objektams, kurie: „<…> didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. – didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams“.